„Įprotis pirkti knygų daugiau, nei gebama perskaityti, yra sielos veržimasis į begalybę, ir ši aistra- vienintelis dalykas, kuriuo mes esame pranašesni už gyvūnus“- šitokiais žodžiais biblioteką yra
įvardinęs Edvardas Nortonas. Nors dauguma vyresnės kartos žmonių knygų kaupimą įvardintų, kaip susiformavusį įprotį ne iš žinių troškimo, o iš būtinybės namuose turėti nors šiokią tokią biblioteką,
šiandien sugrįžo dar praeitame amžiuje vyravusi tendencija, kai turtinga namų biblioteka atskleidžia finansinį socialinį savininko statusą, jo pomėgius, netgi skonį